Filmas nukelia į 1973 metus negyvenamoje saloje prie Kornvalio krantų. Ten apsistojusi gamtininkė savanorė stebi retą gėlę ir nuosekliai fiksuoja užrašuose: „Pokyčių nėra.“ Ritmiška ir monotoniška kasdienybė pamažu virsta į metafizinę klajonę, vedančią ją, o kartu ir mus, į neaiškią sritį tarp tikrovės ir košmaro. Nufilmuotas 16 mm juosta, filmas smelkiasi po oda, o Markui Jenkinui būdingas įgarsinimas leidžia šioje saloje pasijusti lyg sapne.

„Atšiauraus Britanijos kyšulio krantus skalauja Keltų jūra, o folkloras knibždėte knibžda magiškų būtybių. Ten užaugęs režisierius Markas Jenkinas kuria filmus, išsiskiriančius baugia atmosfera. „Akmens sala“ – tai nepaprastas didelio ekrano košmaras apie vienatvę ir gamtą, apibūdinamas kaip Kornvalio folko siaubas. Jame negalima pasitikėti nei laiku, nei sala, nei bildukais jos apleistose šachtose. Filmas nuo temos iki gamybos yra persmelktas ekologinės mąstysenos – pavyzdžiui, laikydamasi savo principų, kūrybinė grupė į premjerą Kanuose tris dienas keliavo traukiniu.“ (Ignė Smilingytė)

Apdovanojimai:

Pasaulinė premjera: Kanų kino festivalis, „Dvi režisierių savaitės“, 2022 m.

Režisieriaus biografija

Kino kūrėjas Markas Jenkinas (g. 1976) gyvena ir dirba Vakarų Kornvalyje. Jo filmai pasižymi savita estetika, jis pats filmuoja, montuoja ir dažnai savo rankomis ryškina juostas. Jenkinas debiutavo Berlinalėje su eksperimentine drama „Masalas“ (2019), kuri jam pelnė BAFTA apdovanojimą geriausio debiuto kategorijoje ir tapo arthauziniu kino teatrų hitu. Tarp jo darbų – vidutinės trukmės „Bronko namas“ (2015), sukurtas laikantis paties Jenkino parašyto „Nebylaus kraštovaizdžio šokančio grūdo 13 juostos manifesto“, trumpo metro eksperimentiniai filmai kaip „Brangioji Mariana“ (2016), „Tikrasis kornvalietis“ (2016) ir „Davidas Bowie mirė“ (2018).