Eiti į mišką ir žūti už Tėvynės laisvę? Ar paklusti okupantų valdžiai ir išlikti?

Tikromis Lietuvos partizanų istorijomis paremtas Giedriaus Tamoševičiaus ir Vytauto V. Landsbergio vaidybinis filmas „Poetas“ – tai jaudinanti juosta apie laisvės troškimą, drąsą priešintis nekenčiamam režimui bet kokia, net ir savo gyvybės kaina. Tai tarsi gyva istorijos pamoka, vaizdingai iliustruojanti pasirinkimą, kurį pokario metais privalėjo padaryti daugybė buvusių nepriklausomos Lietuvos karininkų, studentų, mokytojų bei kitų paprastų šalies piliečių.

Už antisovietinę literatūrą išmestas iš Lietuvos TSR rašytojų sąjungos, gabus poetas Kostas priverčiamas bendradarbiauti su sovietų saugumo struktūromis ir atsiunčiamas į nedidelį miestelį dirbti mokytoju. Tačiau tikroji jo užduotis – susidraugauti su vietiniais partizanais ir išduoti jų tapatybes bei buvimo vietas. Padedamas senos draugės bei simpatijos – vietinės bibliotekininkės Julės – Kostas susipažįsta su partizanų vadu Tauru ir pamažu su juo susibičiuliauja.

Vis labiau suprasdamas partizanų motyvus, matydamas jų ryžtą, drąsą ir nusiteikimą, tačiau tuo pat metu vis labiau spaudžiamas saugumiečių, Kostas jaučiasi supančiotas neišsprendžiamos dilemos: ar klausyti širdies balso ir pasilikti su Jule bei už Lietuvos laisvę kovojančiais partizanais, ar juos išduoti ir tapti žymiu bei vertinamu tautos rašytoju.

Juosta, paremta Kosto Kubilinsko ir kitomis biografinėmis pokario asmenybių istorijomis, buvo pripažinta geriausiu Baltijos šalių filmu lapkričio mėnesį Taline vykusiame kino festivalyje „Juodosios naktys“.

Meškio Tedžio Kalėdos