Nuo kalno nukrito ir užsimušė vyras. Patyręs detektyvas aiškinasi mirties aplinkybes ir iškart ima įtarti jo žavią žmoną. Nors ši turi tvirtą alibi, įtarimų kelia tai, jog ji nelabai išgyvena dėl tragiškos netekties. Nuojautos vedamas detektyvas ima sekti moterį ir, pasinėręs į jos apžavų miglą, po truputį praranda pasitikėjimą nuovoka ir faktais. Pietų Korėjos kino meistras Park Chan-wookas paslaptingame vertigo paklaidina ne tik pagrindinį veikėją, bet ir žiūrovus.

„Šiame stilingame film noir fatališkos moters figūra yra esminis veiksmo variklis, o pagrindinis herojus tarsi apsėstas savo aistros. Park Chan-wooko kinas turi dideliam ekranui sutverto barokiškumo. „Tarnaitę“ prisimenantys žiūrovai su tuo sutiks. Žanro, stiliaus, vaidybos ir režisūrinio meistriškumo aukštumos suteiks nepaprastai didelį žiūrėjimo malonumą. Būtent toks kinas gali užnorinti grįžti ir niekada nebeišeiti iš kino salės.” (Aistė Račaitytė)

Apdovanojimai

Pasaulinė premjera: Kanų kino festivalis, Konkursinė programa, 2022 m.
Apdovanojimai: Geriausias režisierius, Kanai, 2022 m.

Režisierės(-iaus) biografija

Pietų Korėjos režisierius, scenarijų autorius ir prodiuseris Park Chan-wookas (g. 1963) studijavo psichologiją, dirbo kino kritiku. Kad nori būti režisieriumi, jis suprato pamatęs Alfredo Hitchcocko trilerį „Vertigo“. Pasauliniu autorinio kino meistru Park Chan-wookas tapo Kanuose pristatęs „Senį“ (2003), už kurį gavo Didįjį prizą. Šiame ir vėlesniuose filmuose, kaip „Užuojauta Keršto poniai“ (2005, „Kino pavasaris“), „Troškulys“ (2009, „Kino pavasaris“), holivudiniame debiute „Stokeriai“ (2013), „Tarnaitėje“ (2016, „Kino pavasaris“) bei mini seriale „Mažoji būgnininkė“ (2018) režisierius sukūrė unikalų kinematografinį pasaulį su tabu laužančiomis istorijomis, įspūdingais personažais ir jausmingais vaizdiniais. „Metas išeiti“ yra pirmasis jo filmas po šešerių metų pertraukos ir mirksnis pirmajam įkvėpėjui.