Metų populiariausi

2025-ieji eina į pabaigą ir „ŽMONĖS Cinema“ siūlo prisiminti žiūrimiausius šių metų namų kino platformos filmus. Net penkios iš dešimties populiariausių juostų – lietuvių kūrėjų darbai, kurie dominavo ne tik kino teatruose, bet internetinėje platformoje.

Žiūrimiausias metų filmas – Igno Miškinio „Pietinia kronikas“. Kino teatruose drama apie 1990-uosius tapo lankomiausiu per Lietuvos nepriklausomybę kūriniu, surinkusiu daugiau nei 400 tūkstančių žiūrovų. Pagal Rimanto Kmitos romaną pastatyta juosta nukelia į Šiaulių Pietinį rajoną, kur paskutinių klasių moksleivis Rimants laisvu laiku mėgsta žaisti regbį, o su geriausiu draugu Minde turguje dar ir šmutkes stumdo. Viskas jaunuolio gyvenime pradeda keistis, kai į jo širdis pasibeldžia meilė. Pasirodo, mylimoji – tikra literatūros žinovė ir gerbėja. Tad Rimants užsirašo į rajono biblioteką ir pradeda skaityti. Taip jis pamažu pasikeičia jo pasaulio matymas. Gal vis dėl to galima kažką nuveikti su savo gyvenimu? Filmas šiais metais Lietuvos nacionaliniuose kino apdovanojimuose „Sidabrinė gervė“ surinko daugiausiai apdovanojimų ir taip pat yra šalies kandidatas į „Oskarus“.

Lauryno Bareišos antrasis filmas „Sesės“ praėjusiais metais Lokarno kino festivalyje buvo įvertintas net dviem svarbiais apdovanojimais – už geriausią režisūrą ir geriausią aktorių ansamblį. Gelminės Glemžaitės, Agnės Kaktaitės, Giedriaus Kielos ir Pauliaus Markevičiaus suvaidinti veikėjai nusprendžia karštą vasaros savaitgalį praleisti sodyboje. Ernestos vyras ką tik laimėjo svarbią kovą ringe, tad abiejų seserų šeimos nutaria kiek atsikvėpti. Iš pradžių viskas atrodo įprastai – maudynės ežere, lauko terasa su griliu, šokiai ir krepšinio žiūrėjimas, tačiau pamažu pradeda ryškėti neišsakyti jausmai, pavydas ir konkurencija. Vienas lemtingas įvykis visam laikui pakeičia abiejų šeimų gyvenimus.

Trečias pagal žiūrimumą filmas buvo vėl lietuvių kūrėjų – tai Aurimo Valujavičiausdokumentinė juosta „Irklais per Atlantą“. 2023 metais dauguma lietuvių sugniaužę kvapą stebėjo Aurimo kelionę per Atlanto vandenyną. Siekdamas paminėti S. Dariaus ir S. Girėno 90-ąsias skrydžio metines, nieko nepadedamas Valujavičius nusprendė vienas su irkline valtimi įveikti 8500 kilometrų. Intensyviai tam besiruošdamas du metus, vyras pasileido į vieną didžiausių ir tikriausiai ambicingiausią sau mestą iššūkį, kuriam prireikė ne tik fizinės ištvermės, bet ir psichologinės drausmės. Šioje juostoje – paties Aurimo filmuota kelionė, kuriai prireikė daug ryžto ir užsispyrimo.