Režisieriaus Audriaus Juzėno istorinė vaidybinė drama apie 1947-1953 m. Lietuvoje susiklosčiusius politinius ir istorinius įvykius, kuomet vyko nuožmus karas tarp nepasidavusių okupacijai krašto gyventojų ir sovietinio režimo, kuriam besipriešinantieji – terorizuojami, žudomi ir tremiami į Sibirą.

„Pelėdų kalno“ pasakojimas koncentruojasi aplink Kauno inteligentų vaikus, jaunuolius gimnazistus, kurie mokslus pradėjo nepriklausomos Lietuvos mokyklose, pergyveno karo chaosą, o jam pasibaigus turėjo spręsti dilemą kuo ir kaip būti: emigruoti, trauktis į mišką ar prisitaikyti. Taigi vieni pasiaukojo partizaniniam žygiui į Vakarus tam, kad nuneštų žinią laisvam pasauliui ir JAV kongresui apie Baltijos kraštų nepriklausomybės siekį ir Kremliaus nusikaltimus, kadangi į Lietuvą „Laisvoji Europa“, „BBC“, „Amerikos Balsas“ tik retsykiais prasimušdavo pro „Geležinę uždangą“ ir sovietinius radijo stočių slopintuvus. Kiti – maištavo tyliai, ne ginklu, su geresnio rytojaus viltimi siekdami žmogiškosios laimės, mylimojo ar mylimosios, oraus gyvenimo, o treti – savo sudaužytų likimų fone pasidavė. Filme visapusiškai atsiskleidžia pokario kartos veidas ir tiek kovos, tiek baimės atmosfera. Baimės, taip ir nenumalšinusios nenumaldomo laisvės šauksmo.

Pelėdų kalnas