Jauna rašytoja Rama laukiasi ir nerimauja dėl būsimos motinystės. Ji išvyksta į Sent Omerą stebėti Lorensės Koli teismo proceso. Kaltinamoji nužudė savo 15-kos mėnesių dukrelę – paliko ją nusinešti potvynio bangai Šiaurės Prancūzijos paplūdimyje. Teismo procese girdimi paaiškinimai bei liudininkų parodymai pajudina Ramos įsitikinimus ir leidžia mums, stebėtojams, įvertinti savo išankstines nuostatas. Filmas paremtas tikra istorija.

„Režisierė Alice Diop, iki šiol kūrusi dokumentinį kiną, itin jautriai žvelgia į savo filmų veikėjus. Vaidybiniam debiutui ji pasirinko tikrą istoriją ir pradedančias aktores, nuo kurių įspūdingo darbo neįmanoma atitraukti akių. Stebint stiprėja jausmas, kaip sudėtinga atskleisti tiesą – giliausius ir subtiliausius vidinių būsenų niuansus – tiems, kurie vadovaujasi taisyklėmis, visuomenės normomis ir tradicijomis. Tai šiuolaikinis grįžimas prie Medėjos mito – šiame procese nuo pradžių yra aišku, „kas“. Neaišku tik – kodėl?“ (Ignė Smilingytė)

Apdovanojimai

Pasaulinė premjera: Venecijos kino festivalis, Konkursinė programa, 2022 m.
Apdovanojimai: „Sidabrinis liūtas“, Venecija, 2022 m.

Režisierės(-iaus) biografija

Prancūzų režisierė ir scenarijų autorė Alice Diop (g. 1979) studijavo istoriją ir vizualinę sociologiją Sorbonos universitete, vėliau pradėjo dokumentinio kino kūrėjos karjerą. Jos trumpo ir vidutinio metro filmai apkeliavo keletą festivalių ir pelnė ten apdovanojimų. Tarp šių filmų: „Dantono mirtis“ (2011), „Pastovumas“ (2016) ir „Cezariu“ apdovanotas „Švelnumo link“ (2016). „Mes“ (2021) Berlyno kino festivalyje apdovanotas kaip geriausias dokumentinis filmas ir kaip geriausias filmas „Encounters“ programoje. „Sent Omeras“ yra vaidybinis Alice Diop debiutas.