Kino juostoje išvysime žymųjį inovatorių Tomą Edisoną (akt. Benedict Cumberbatch) bei fiziką Džordžą Vestinghauzą (akt. Michael Shannon). XIX a. pabaigoje tarp abiejų mokslininkų kilęs konfliktas, kurią elektros perdavimo sistemą – nuolatinę ar kintamąją reikėtų naudoti, iššaukė dramatiškus įvykius, kurie pasibaigė tik 2007 metais, galutinai atsisakius Edisono energijos elektrinių darbo.

„Daugelis nepastebi palankių galimybių, nes dažnai jos ateina apsirengusios darbiniais rūbais ir būna panašios į paprastą darbą“, – taip kažkada kalbėjo įžymus verslininkas, išradėjas Tomas Edisonas. Pasižymėjęs ypatingu talentu ir verslumu jis puikiai suvokė, kokias neišmatuojamas galimybes turės ateities pasauliui dirbtinė šviesa, kurią skleidžia elektros lemputė. Visa tai prilygo stebuklui ir suvokimui, kad dirbtinės šviesos šaltinio atsiradimas – itin stiprus ir reikšmingas žingsnis į priekį, galintis pakeisti žmonijos ateitį. T. Edisonui užpatentavus nuolatinę elektros paskirstymo sistemą, atsirado daugiau žmonių, norinčių ją patobulinti, tarp jų – ir Džordžas Vestinghauzas bei Nikola Tesla, kurie sukūrė savo kintamosios elektros pasiskirstymo sistemą. Pasirinkti vieną elektros perdavimo sistemą buvo būtina, nes skirtingų metodų ir prietaisų naudojimas didino sąnaudas ir buvo tikras galvos skausmas ne tik įmonėms, bet ir valstybėms. Susidūrus T. Edisono ir konkurentų – Dž. Vestinghauzo bei N. Teslos interesams JAV kilo vadinamasis „Srovių karas“. T. Edisonas supranta, kad „ant kortos“ pastatyta itin daug – garbė, pripažinimas bei milžiniškos pinigų sumos. Arogantiškas ir savimi pasitikintis T. Edisonas be skrupulų ima kritikuoti N. Teslos ir Dž. Vestinghauzo sukurtą elektros perdavimo sistemą ir užkuria tikrą propagandinę kampaniją: spaudoje pasirodo užsakomieji straipsniai apie mirtis šalia aukštos įtampos kintamosios srovės transformatorinių Niujorke ir kitose JAV vietose, juodinamos N. Teslos ir Dž. Vestinghauzo asmenybės, viešinama itin delikati jų asmeninio gyvenimo informacija, organizuojami atviri išpuoliai ir net sabotažas. T. Edisono metodai peržengia visas sveiko proto ribas – griebdamasis šiaudo, kintamąja elektros srove jis kankina gyvūnus, sukuria elektros kėdę, siekdamas įrodyti, kad konkurentų elektros perdavimo sistema pavojinga gyvūnų ir žmonių sveikatai.