Filmai, tyrinėjantys ribas
Kino žurnalistė Ieva Šukytė
Belaukiant šių metų Europos kino forumo „Scanorama“, į „ŽMONĖS Cinema“ platformą atvyksta dvi naujienos – norvegų režisieriaus Dago Johano Haugerudo trilogijos dvi dalis – „Meilė“ ir „Seksas“, kurie buvo pristatyti praėjusių metų festivalyje.
Haugerudo trilogija „Seksas“, „Meilė“, „Sapnai“, dar kitaip vadinama „Oslo istorijos“, – nagrinėja netradicinį intymumą, meilę ir santykius. Juostos buvo pristatytos Berlyno ir Venecijos kino festivaliuose. Naujausia drama „Sapnai“ šių metų Berlynalėje laimėjo „Auksinį lokį“ ir dar laukia lietuviškos premjeros. Režisierių įkvėpė garsaus lenkų kino kūrėjo Krzysztofo Kieślowskio 1993–1994 metų trilogija „Trys spalvos“.
Pirmoje trilogijos dalyje „Seksas“ pasakojama apie du heteroseksualius vyrus, kurie dirba kaminų prižiūrėtojais. Vienas iš jų permiega su vyru, nors to nesieja su savo seksualine orientacija ar išdavyste, nors yra vedęs. Kitas nuolat sapnuoja tą patį pasikartojantį sapną, kuriame pasijunta moterimi. Abu sutrikę ir vieniši vyrai tyliai žvelgia į moderniosios Norvegijos namų stogus. Juosta pervarsto norminę visuomenę ir vyriškumą. „Seksas“ Berlyno kino festivalio „Panoramos“ programoje buvo pripažintas kaip geriausias europietiškas filmas.
Antroji Haugerudo trilogijos dalis „Meilė“ praėjusiais metais dėl „Auksinio liūto“ varžėsi Venecijos kino festivalyje. Gydytoja Mariana ir slaugas Todas dirba toje pačioje ligoninėje, tačiau geriau susipažįsta plaukdami keltu, kai nėra galimybės vienas kito išvengti. Įsišnekėjus, paaiškėja, kad Todas kelte ieško santykių su vyrais. Pasak jo, čia jis užmezga netikėtas pažintis, kurios leidžia pajausti atvirumą ir artumą kitam žmogui. Tai išgirdusi Mariana, pradeda svarstyti, ar tokią filosofinę prieigą į meilę ji galėtų pritaikyti ir savo gyvenime.

