Laisvė būti (savimi)
Kino žurnalistė Ieva Šukytė
Kiekvienais metais birželį minime LGBTQ+ pride (liet. garbės) mėnesį, skirtą priminti, kad dar ne visur pasaulyje skirtingos lytinės orientacijos žmonės turi vienodas teises. Kinas pastaraisiais metais tapo viena iš saugesnių terpių reprezentuoti įvairovę. Todėl minint LGBTQ+ mėnesį, norisi prisiminti filmus, kurie švenčia meilę ir buvimą savimi.
Kanų kino festivalyje už geriausią režisūrą apdovanotą Wong Kar-wai filmą „Laimingi dviese“ (angl. „Happy Together“, 1997) galime laikyti šių dienų queer klasika. Tai istorija apie du vyrus, persikėlusius iš Honkongo gyventi į Buenos Aires. Ju-fai dirba bare apsauginiu, o jo partneris Po-vingas į jį nuolat vedasi savo meilužius. Įstabioje kinematografinėje kelionėje režisierius nagrinėja destruktyvią meilę, nuo kurios sunku pabėgti ir norisi ją išlaikyti. Bet ar ugninga meilė gali atlaikyti laiko tėkmės iššūkius? Kaip ir būdinga Wong Kar-wai filmams, šiame taip pat atrasite įsimintiną garso takelį, gražią kinematografiją ir prasmingus dialogus apie santykius.
Jacques Audiard‘o miuziklas „Emilija Perez“ (2024), pasirodęs kino teatruose sukėlė audrų virtinę. Daug kam neįtiko, kad prancūzų režisierius kuria filmą apie Meksiką, joje net nefilmuodamas ir naudodamas šalies stereotipus. Tačiau filmas yra apie tris, likimo suvestas moteris, o ne šalį, kurioje vyksta veiksmas. Kartelio bosas Manitas, visada viduje jautęsis moterimi, į savo slaptą operaciją įtraukią advokatę Ritą, kuri tiesiog pavargo nuo rutinos. Pakeitęs lytį ir tapęs Emilija, moteris vis tiek jaučia šeimos trūkumą ir nori į ją sugrįžti. Tada ir prasideda visa melodrama, papuošta šiuolaikine muzika ir šokių pasirodymais. Tai filmas – apie šventimą būti savimi, tačiau net jei ir tampi visiškai nauju žmogumi, praeities piktadarystės vis tiek gali prisivyti.
Filmas „O tada mes šokome“ („And Then We Danced, 2019) – meilės laiškas Sakartvelui. Čia žiūrovai pamato vietinį šokį, muziką, maistą ir įspūdingą kraštovaizdį. Tačiau net Švedijoje gimusiam kartvelų šaknų turinčiam režisieriui meilė šaliai neleido užmerkti akių prieš konservatyvią visuomenę. Šiame gražiame Sakartvelo fone užgimsta meilė tarp dviejų jaunuolių, kuriuos sujungia meilė šokiui. Tradicinis kartvelų šokis stipriai atskiria moters ir vyro vaidmenį. Tad plastiškesniam ir švelnesnio kūno sudėjimo Marebui tampa sunku įrodyti savo vyriškumą. Naujas trupės narys Iraklis savo charizma užburia visus ir greitai tampa vaikino pagrindiniu konkurentu ir aistros objektu. Filmas Sakartvele dėl konservatyvių pažiūrų sukėlė bažnyčios ir žmonių protestus, tačiau tam gavo atsaką iš jaunimo, kuriems meilė neturi ribų ir nėra apibrėžta.