Tegyvuoja queer kinas

Švęsdami laisvę būti savimi, namų kino ekranuose visus metus rodome žaismingus ir jautrius, lėkštus ir gilius, šmaikščius ir įvairiausius kitokius ilgam nepaleisiančius filmus apie meilę ir tapatybę. Kviečiame išvysti.

Romantinėje juostoje „Laimingi dviese“ vaizduojami Ho Po-vingas (akt. Leslie‘is Cheungas) ir Lei Ju-fai (akt. Tony‘is Leung Chiu-wai‘us), bandantys atkurti santykius ir iš Honkongo persikeliantys į Buenos Aires. Ištikimasis Ju-fai dirba apsauginiu bare, į kurį Po-vingas nuolatos atsiveda savo meilužius. Vienas užsispyręs ir pilnas kaprizų, kitas – impulsyvus, bet apdairus. Atrodo, vaikinai neturi nieko bendro, bet Po-vingas vis pasiūlo draugystę pradėti švariame lape ir vėl įvelia mylimąjį į amžiną aistros ir destrukcijos ratą. Šis vienas jausmingiausių Wong Kar-wai’aus filmų akimirksniu tapo naujojo queer kino klasika.

Dramoje „Karštas pienas“ Rose (akt. Fiona Shaw) ir jos dukra Sofija (akt. Emma Mackey) keliauja į Ispanijos pajūrį, kad pasikonsultuotų su šamanu, kuris galbūt žino, kaip išgydyti paslaptingą Rose ligą, dėl kurios ji prikaustyta prie vežimėlio. Netrukus Sofija, visą gyvenimą praleidusi motinos ligos gniaužtuose, palengva pradeda atsiriboti nuo savo kompleksų ir užmezga vis gilesnį ryšį su paslaptinga keliautoja Ingrid (akt. Vicky Krieps). Režisierės Rebeccos Lenkiewicz filmas pelnė „Auksinio lokio“ nominaciją Berlyno kino festivalyje.

Tuo tarpu, dokumentinis filmas „Orlanda(s): mano politinė biografija“ prilygsta socialiniam manifestui. 1928-aisiais Virginia Woolf parašė romaną „Orlanda(s)“ – pirmąjį literatūros kūrinį, kurio pagrindinis veikėjas viduryje istorijos pakeičia lytį. Praėjus šimtmečiui, translytis rašytojas ir aktyvistas Paulas B. Preciado nusprendžia nusiųsti Virginiai Woolf kino laišką: jos Orlanda(s) nebėra tik fikcija – jis gyvena gyvenimą, kokio ji negalėjo įsivaizduoti. Preciado surengia kastingą ir suburia 26 šiuolaikinius translyčius ir nebinarinius asmenis nuo 8 iki 70 metų, kurie šiandien įkūnija Orlandą.