Tinkamu laiku, tinkamoje vietoje

Namų kino ekranus pasiekė trys įvairiuose festivaliuose pripažinimo sulaukusios dramos, kurių kūrėjai narplioja neeilines pažintis, pajėgias pakeisti tolesnę susitikusiųjų gyvenimo eigą.

Antonio Vivaldžio gyvenimu paremta biografinė juosta „Primavera“ nukelia į XVIII a. Veneciją. Talentinga smuikininkė Sesilija (akt. Tecla Insolia) gyvena atokioje našlaičių prieglaudoje, garsėjančioje išskirtiniais moterų muzikos ansambliais, pritraukiančiais mecenatus iš visos Europos. Nepaisant nepaprasto talento, moters lemtis atrodo nuspėjama – ištekėti už turtingo rėmėjo ir pamiršti bet kokias ambicijas. Tačiau vieną dieną prieglauda pasamdo ambicingą kompozitorių A. Vivaldį (akt. Michele‘is Riondino). Susitikimas su juo kardinaliai pakeičia Sesilijos gyvenimą – per mentoriaus muziką ji atranda drąsos ištrūkti nuo likimo pančių ir puoselėti išskirtinius gebėjimus. Filmo premjera įvyko Toronto kino festivalyje.

„Kino pavasaryje“ pristatyta kroatų režisierės Čejen Černić Čanak drama „Smėlio užtvanka“ vaizduoja Marką (akt. Lavas Novoselas) – paauglį, kuriam pusė miesto pavydi, o kita pusė nekenčia. Išvaizdus, sportiškas, pasitikintis savimi, jis nevengia stumtelėti silpnesnių už save, o merginai be skrupulų pasiūlo mylėtis tiesiog jos darbo vietoje. Nes Markui atrodo, kad pasaulis jam po kojomis. Tačiau į miestelį tėvo laidotuvėms grįžta Slavenas (akt. Andrija Žunacas) – senas Marko pažįstamas. Vaikinus sieja bendra paslaptis. Jei Marko nebus atsargus, ji sugriaus jo įvaizdį ir viskas gali baigtis krauju.

O „Scanoramoje“ pristatyta nuotykių drama „Grand Tour“ nukelia į 1917-ųjų Mianmarą. Britų imperijos tarnautojas Edvardas (akt. Gonçalo Waddingtonas) susižada su Mole (akt. CristaAlfaiate), tačiau tuoktuvių dieną pabėga. Kelionėje paniką pamažu keičia melancholija. Svarstydamas apie savo nereikšmingą būtį, Edvardas nesiliauja galvoti ir apie Molę. O Molė, neatsisakiusi minties ištekėti ir prajuokinta bailaus sužadėtinio poelgio, seka jo pėdomis po Azijos kraštus. Unikalus portugalų kino kūrėjo Miguelio Gomeso žvilgsnis į daugiasluoksnę kolonializmo istoriją Kanų festivalyje buvo įvertintas geriausio režisieriaus apdovanojimu.