Marona – nedidukė labradoro mišrūnė. Nepaprastai atsidavusi ir nuoširdi – ji pripildydavo šviesos bei tyrumo kiekvienus namus ir palikdavo ryškų pėdsaką savo šeimininkų gyvenimuose. Šie vienas po kito vadino ją skirtingais vardais, tačiau Marona kiekvieną jų apsupdavo meile. Savo paskutiniąją valandą kalytė prisimena visus kadaise sutiktus, besąlygiškai mylėtus žmones ir nusprendžia, kad laimė susideda iš trijų dalykų: pastogės, mylinčio šeimininko ir gero kaulo.
