Sofija yra nuoširdi, labai smalsi, itin geros širdies ir mėgstanti skaityti mergaitė, gyvenanti vienoje našlaičių prieglaudoje. Vieną vėlų vakarą jos dėmesį nuo knygos atitraukė lauke pasigirdę keisti garsai. Nors Sofija žinojo, kad naktį nedera kelti kojos iš lovos, smalsumas nugalėjo. Prisiartinusi prie lango ir dirstelėjusi į užmigusį miestą, mergaitė sustingo iš siaubo: gatvėje ji pamatė didžiulį milžiną. Nors iš karto stryktelėjo atgal į lovą, jau buvo per vėlu: milžinas ją pastebėjo. Įsivaizduokite mergaitės nuostabą, supratus, jog milžinas visai ne toks baisus, koks atrodo. Netgi priešingai – yra geraširdis, mielas, taikus ir draugiška
