Ji – austrė, jis – šveicaras; ji – poetė, jis – dramaturgas; ji – drąsuolė, bet pažeidžiama, o jis – drąsus, bet šiek tiek konservatyvus. Kai 1958 m. vasarą Paryžiuje pirmą kartą susitinka Ingeborga Bachmann ir Maksas Frišas, jie jau yra tarptautinės literatūros pasaulio įžymybės. Per ateinančius ketverius metus jiedu patirs didelę, nors ir trumpalaikę meilę tarp jo gimtojo Ciuricho miesto ir jos įsivaikintos Romos. Margarethe von Trotta dažnai vaizduoja vienaip ar kitaip maištaujančias, socialinio teisingumo ir asmeninės laisvės klausimus keliančias moteris. Ingeborga Bachmann yra būtent tokia – ryški, maištinga, prieštaringa, savarankiška i
